Žolinės garbei Kavarske „nusidriekė“ gėlėmis pasipuošęs „Draugystės tiltas“
Sekmadienio rytą Kavarsko centro erdvės pasipuošė Žolinių šventei skirtomis floristinėmis kompozicijomis. Prieš Šv. Mišias jas pašventino Kavarsko bažnyčios kunigas dr. Nerijus Vyšniauskas. Akį traukė įspūdingo grožio Ažuožerių neįgaliųjų ir senjorų klubo „Seklyčia“ puokštė-kilimas, kurį apibūdino tokie Gino Žeimo žodžiai: „Rugpjūtis velkas švarką iš velveto, o Žolinė jam dovanoja dobilą su mėta… Šventosios žingsnis daros lėtas, viršum gitaros vėjas šoka menuetą…“ Šerių kaimo bendruomenės floristinė kompozicija buvo su mįsle, o spalvinga Kavarsko miesto bibliotekos kompozicija „Draugų draugams“ taip pat buvo pagaminta su intriga… Šventės svečiai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio filialo nariai kavarskiečiams padovanojo spalvingą puokštę „Vasaros branda“ . Kavarsko moterų seklyčios nariai iš savo darželių suneštų gėlių sudėliojo rudeninę pynę. Kiek atokiau puikavosi dar kelios individualios puokštės, traukiančios praeivių žvilgsnius.
Po Šv. Mišių, apžiūrėję floristines kompozicijas, pasižvalgę po negausios mugės prekiautojų prekystalius, visi patraukė prie Šv. Jono krikštytojo šaltinio, kur visus susirinkusius pasveikino renginio organizatorė, Kavarsko moterų seklyčios vadovė Marija Karalienė, artimiausių draugių vadinama gėlių karaliene… Marija pasidžiaugė gausiai susirinkusiais šventės dalyviais ir patikino, kad tik moteris yra tikroji gyvenimo juostos pynėja… „Džiugu, kad šiandien glaudų draugystės tiltą nuaudė Ukmergės, Kupiškio ir Anykščių krašto bendruomenės“, – kalbėjo renginio organizatorė.
Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas pajuokavo, kad Žolinėms skirtas draugystės tiltas žiūrovų ir svečių gausa kone prisivijo Joninių šventę. Seniūnas padėkojo visiems svečiams ir šventei atminti įteikė padėkas bei atminimo dovanėles.
Šiek tiek rimtesnei šventės daliai pasibaigus, prasidėjo gana nerimtas jos tęsinys. Kodėl nerimtas? Tereikėjo pamatyti kupiškėnų vaidinimą, tad būtumėte supratę, kodėl nerimtas. Ir ko tik ten nebuvo – ir šokių, ir dainų, ir pašmaikštavimų, ir pasijuokimų vienais iš kitų. Žodžiu, buvo visko. Buvo linksma ir juokinga, kuomet su „nerimta panele“ šokti buvo priverstas seniūnas, kuomet dvi moteriškės niekaip „nepasidalino“ kavarskiečio kavalieriaus. Kad žiūrovai nuo juoko nepavargtų, pertraukėlėse koncertavo „Virinta“ iš Kurklių, kurios vadovė Giedrė Steponėnienė taip pat „neieškojo žodžio kišenėje“. Linksmomis ir visiems žinomomis dainomis žiūrovus linksmino Kavarsko skyriaus mišrus vokalinis ansamblis (vad. Leda Kazokienė), šoko Kavarsko jaunimas. Po gerų poros valandų „apsidalinę“ dovanomis ir gražiais žodžiais atsidėkoję renginio organizatorei Marijai Karalienei, visi svečiai ir dalis žiūrovų rinkosi į Kavarsko parapijos namus, kur prie stalo pratęsė bendrystę. O kad nenusibostų ir neprailgtų tarpusavio kalbos, Ažuožerių kaimo moteriškės „krėtė baikas ir visokius kitokius šposus“. Tad „Draugystės tiltas“, pagražintas gėlėmis ir linksmomis kalbomis, tikrai niekam neprailgo.
