Žūčių darbe pernai bent jau nepadaugėjo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pernai gauti 44 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žūčių darbe skaičius liko nepakitęs, o sunkių sužalojimų 15 atvejų sumažėjo.
Mažėjimo tendencija? „Šie skaičiai, palyginti su ES nelaimingų atsitikimų darbe rodikliais (ypač įvertinant, kad mūsų šalies nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo įvertis bent du kartus viršija ES vidurkį), džiaugtis situacija ir nusiraminti bei apsiriboti vykdomos kontrolės, konsultavimo, švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje veiklos apimtimis pagrindo nesuteikia. Tačiau, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas, – jei prisimintume, kad pernai žūčių darbe, palyginti su 2014 m., buvo sumažėję daugiau nei trečdaliu, galima kalbėti apie nusistovinčią jų mažėjimo tendenciją.“ Tai patvirtina ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų – atitinkamai 3,6 ir 10,4 (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šie koeficientai buvo panašūs).
Pastebėtina, kad pernai sumažėjo nelaimių statybose: mirtinų – beveik 40 proc., sunkių – beveik per pusę. Tačiau daugiau darbuotojų žuvo žemės ūkyje – 4 darbuotojai (2015 m. – 2); miškininkystėje – 3 darbuotojai (2015 m. – 1). Sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir sandėliavimo įmonėse išaugo 65 proc. (nuo 17 sunkių sužalojimų 2015 m. iki 28 atvejų pernai).
Siekis – iki nulio žūčių darbe! Po 1 įvykį darbe, kuris baigėsi darbuotojo žūtimi, pernai įvyko informacijos ir ryšių; švietimo, meninės, pramoginės veiklos; administracinės ir aptarnavimo veiklos; profesinės, mokslinės ir techninės veiklos; kasybos įmonėse – o 2015 m. šių veiklų įmonėse nebuvo nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo. „Atrodo, tai tik pavieniai įvykiai. Tačiau, kai kalbame apie žmogaus gyvybę, vienetas nėra paprastas skaičius. Tai netektis daugeliui žuvusiojo artimųjų, slegiantis priekaištas aukštesnio ar žemesnio lygio vadovui dėl aplaidumo darbe, – pabrėžia R. Rakauskas. – Todėl VDI palaiko bei skatina jau ir Lietuvoje reiškiamą kai kurių įmonių iniciatyvą „Nulis žūčių darbe.“
Vieni – nekontroliavo, kiti – rizikavo. Kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.
Daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
Dažniausios nelaimių priežastys, kaip įprasta eilę metų: darbdavys netinkamai organizavo darbus neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Apie trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Didžiausios rizikos grupė. Beveik po 40 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. „Ne vienerių metų VDI statistikos duomenimis, – pastebi R. Rakauskas, – darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Siekdama išsiaiškinti šio reiškinio esmines prielaidas ir priežastis VDI praėjusių metų pabaigoje surengė prevencinius neplaninius patikrinimus; tikimės, kad tikrinimų rezultatų analizė padės išsiaiškinti, kas lemia nemažėjančią nelaimingų atsitikimų tokiems darbuotojams dalį, į ką įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad mažą darbo stažą įmonėje turintys darbuotojai taip dažnai nepatirtų sužalojimų.“
Deja, ir šių metų pradžia nedžiugina – VDI jau yra užregistruoti 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.
