„Žvėrių pėdsekystė – ne tik indėnams“

Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Šios dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonių ir gyvūnų tamprų ryšį. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Pagarba gyvūnams turi būti kiekvieno mūsų moralės norma.

Šią dieną Lentvario miesto bibliotekoje lankėsi ir paskaitą moksleiviams ,,Žvėrių pėdsekystė – ne tik indėnams“ skaitė Gamtos apsaugos asociacijos  „Baltijos vilkas“ narė Gintarė Herasimenkienė. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ įkurta 2007 metais. Ji turi virš 20 oficialių narių ir dar apie 30 neoficialių aktyvistų visoje šalyje. Organizacija kasmet plečiasi, aktyviai ieško narių Latvijoje ir Estijoje. 2011 metais „Baltijos vilkas“ tapo Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos tikruoju nariu. Visi nariai dirba savanoriais be atlygio.

Pasak Gintarės, čia yra jos hobis, gamtą ji myli ir stebi nuo pat vaikystės. Pėdsekystė yra labai įdomus ir reikalingas darbas. Pagal žvėrių pėdsakus apytiksliai galima apskaičiuoti kiek maždaug Lietuvoje ar jos apylinkėse gyvena tam tikros rūšies gyvūnų. Kiekvienas gyvūnas turi savo pėdsakus, ypač gerai juos matome žiemą. Pėdsakus nėra taip lengva atpažinti, juos galima supainioti su naminių gyvūnų, nes jie yra panašūs, pvz.: vilko, lapės, šuns, katės, o štai lūšies yra didesni ir be nagų. Lektorė renginio dalyviams parodė pėdsakų atspaudus pagamintus iš gipso, o moksleiviai smagiai spėliojo, kokio tai gyvūno pėdsakas. Vaikams sekėsi gerai, tačiau jei radę pėdsaką suabejosite jo tikslumu, galite jį nufotografuoti su šalia pridėta liniuote, pieštuku, ranka ar kitu daiktu, kuris leistų tiksliau nustatyti pėdsako dydį, ir atsiųsti į organizacijos tinklapį, kur gausite tikslų atsakymą, su kokiu gyvūnu susidūrėte. Viešnia papasakojo įdomių faktų apie gyvūnus, pvz., šuo visada bėgioja į šonus, o vilkas bėga tiesiai į tikslą. Gyvūnų pėdsakai gali padėti atskleisti tiesą, kai padaroma kokia nors žala žmogui. Gintarė save pristatė kaip gyvūnų advokatę, užtarėją, kuri gali rasti kompromisą su žmonėmis nukentėjusiais nuo gyvūnų. Gyvūnus taip pat galima stebėti pagal jų gyvenimo vietą, maisto likučius, tuštinimąsi, urvą, guolį. Gyvūnų tarpe ypač gerą „lovą“ pasidaro šernas, o stirna to nemoka, pakapsto truputį ir miega ant plikos žemės, todėl dažnai peršąla. Gerus namus ir greitai pastato bebrai, tačiau kartais užtvindo ūkininkų pasėlius. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ne tik dirba, bet ir organizuoja renginius. Vienas iš jų – „Rūšių ralis“, kuriame pagal nustatytas taisykles rungiamasi, kas greičiau ir daugiau – surinks augalų rūšių, pastebės gyvūnų, paukščių ir pan. Rudenį ir pavasarį asociacija organizuoja paukščių išlydėtuves, sutiktuves  ir kitus metų bėgyje smagius festivalius, žygius. Renginio metu lektorė atsakinėjo į moksleivių užduotus klausimus: ar Lietuvoje yra meškų, ką daryti sutikus plėšrų gyvūną? Meškų pasitaiko, jos ateina iš Baltarusijos, tačiau pas mus jos neapsigyvena, grįžta atgal. Sutikus sveiką gyvūną reikia tik džiaugtis, nes jis greit pasišalins pamatęs žmogų. Jie bailūs, nes, deja, yra medžiojami. Pasiutę gyvūnai yra agresyvūs ir gali pulti, jų reikia saugotis, todėl gyvūnai yra vakcinuojami nuo pasiutligės – iš lėktuvo išmėtomi vaistai, kuriuos jie suvalgo. Lietuvoje  pasiutusių pasitaiko retai. Vilkai taip pat nepuola žmogaus, nebent jo šunį.  

Moksleiviai su dideliu malonumu išklausė lektorės pasakojimą apie gyvūnus, jų gyvenimo būdą ir šiek tiek prisilietė prie gamtos paslapčių. Renginio dalyviai buvo gausiai apdovanoti asociacijos  „Baltijos vilkas“ lankstinukais, atvirukais ir lipdukais. Nuoširdų ačiū tariame Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narei Gintarei Herasimenkienei įdomiai ir prasmingai padėjusiai paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną.