Žvilgsnis į 2016 – uosius kultūros sostinės savanorių akimis
Į susitikimą miesto Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pakviesti „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ savanoriai. Su jais aptarti prabėgę metai, išsakytos viltys lūkesčiai, pradėti kurti ateities planai.
Prieš prasidedant Kultūros sostinės projektui norą savanoriauti buvo pareiškę bene 100 skirtingo amžiaus, įvairių specialybių telšiškiai, o taip pat rajono gyventojai ir net svečiai iš kitų miestų.
„Bėgo laikas ir tikrieji savanoriai „išsigrynino“. Iš 100 liko penktadalis, tačiau ypač atsakingų ir rimtų žmonių. Esu ypač dėkingas už pastangas, nuveiktus darbus ir atsakingą požiūrį į savanorystę“, – kalbėjo Telšių kultūros centro specialistas, projekto Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė organizacinės grupės savanorių koordinatorius Vitalijus Praspaliauskas.
Bene pačioje jaukiausioje susirinkimams skirtoje vietoje bibliotekos ketvirtajame aukšte, atviro dangaus fone, kiekvienas savanoris pasakojo apie savo išgyvenimus, dalinosi patirtimi, kas patiko, o kas nelabai, ko tikėjosi ir ką gavo. Nors daugiausiai savanorystei laiką skyrė jaunimas, tačiau buvo ir vyresnių pagalbininkų. Daugelis savanorių prisipažino savanoriavę pirmąsyk ir tai jiems buvusi ypač neįkainojama patirtis. Ne vienas atviravo galėję pasistengti daugiau ir neatidavę savęs viso.
 |
„Prisiminus praėjusius metus, pasidaro gera „ant dūšios“. Po pirmojo renginio supratau, kad laukia įdomūs metai“, – atviravo savanorė Ugnė.
Savanoriai pasakojo, kad pastebėjo ir trūkumų: stigo aiškaus darbų pasiskirstymo, renginiuose atsirasdavo papildomai darbo arba priešingai – nebūdavo kas veikti. „Trūko apibrėžtumo, konkretumo ir komunikacijos“, – trūkumus pastaraisiais metais vardino savanoriai.
V. Praspaliauskas savanorystę palygino su automobiliu. „Įsivaizduokite, kad įsigijote automobilį, po metų jis pradeda gesti. Arba jį remontuojate ir važiuojate toliau, arba parduodate. Kurį kelią rinksitės?“ – klausė jis kalbėdamas apie kvietimą tęsti savanorystę ir toliau dirbti su kultūriniais renginiais.
Džiugiu, kad daugelis sutiko ir toliau tęsti pradėtus darbus, pradėjo ieškoti lengvesnių ir prieinamesnių komunikacijos būdų tarpusavyje.
