Žydų genocido dienos išvakarės: Vilniuje tvarkomos senosios žydų kapinės, atidengta O. Šimaitės gatvės lentelė

Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus tvarkyti senųjų žydų kapinių (prie Olandų gatvės) teritoriją, joje pamažu atsiveria alėjos, takai, aptinkama kapinių tvoros ir antkapių fragmentų. 11 hektarų teritorijoje iki 1940 m. veikusios žydų kapinės, buvo sunaikintos Sovietmečiu ir per daugelį metų užaugo brūzgynais, todėl nedaugelis vilniečių iki šiol žinojo, kad Užupyje, Olandų gatvėje yra tokios senos žydų kapinės.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savivaldybės darbuotojais, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Žydų bendruomenės atstovais aptarė jau atliktus darbus kapinėse ir tolimesnius kapinių tvarkymo planus. Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamentas jau atliko dalį didžiulio miško retininimo, menkaverčių krūmų kirtimo darbų (sutvarkyta apie 1,5 ha plotas). Nuo šios savaitės darbai toliau tęsiami kitame istorinių kapinių plote (2,5 ha).

„Bendradarbiaujame su žydų bendruomene labai dalykiškai, konstruktyviai. Išklausome ir tariamės, kaip parodyti deramą pagarbą mirusių atminimui, kur turėtų būti sunaikintų žydų kapinių paminkliniai akmenys, kuriais privalome pasirūpinti. Svarbu, kad žydų bendruomenė supranta, jog ne viską, kas sugriauta gali atstatyti. Estetiškai sutvarkius teritoriją, šios senosios žydų kapinės galės tapti gyventojų bei turistų lankomu kultūros paveldo objektu, ramia gražia vieta pasivaikščioti.” – sakė meras.

Panerių memoriale pagerbtos Lietuvos žydų genocido aukos

Rugsėjo 23 dieną minima Lietuvos žydų genocido diena ir sukanka 72 metai, kaip buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Vilniaus meras R. Šimašius atmintinos dienos išvakarėse apsilankė Panerių memoriale ir dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje, kur padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė tūkstančius aukų. Simboliška, kad šiais metais genocido diena sutampa su žydų religiniu minėjimu – Atgailos diena.

Onos Šimaitės atminimas pagerbtas atidarius jos vardo gatvę

Šiandienos rimtyje žydų bendruomenė Vilniuje turėjo ir kuo pasidžiaugti, nes šios dienos laukė daugiau kaip ketverius metus – Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškilmingai atidengė Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės gatvės lentelę (buvusiai Kūdrų gatvei sostinėje suteiktas naujas – Onos Šimaitės pavadinimas).

Ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos sprendimas ir žydų bendruomenės nuomonė dėl Onos Šimaitės gatvės vietos išsiskyrė: bendruomenė nebuvo patenkinta, kad teisuolės O. Šimaitės vardu pavadinta gatvė Jeruzalėje, o ne arčiau Senamiesčio, netoli buvusio žydų geto. Tiek Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atstovai, tiek Žydų bendruomenė, tiek Onos Šimaitės giminaitis ne kartą prašė savivaldybės, kad prie Tymo turgaus esanti Kūdrų gatvė būtų pervadinta O. Šimaitės vardu. Simboliška, kad atmintinos dienos išvakarėse žydų bendruomenės ilgametis prašymas buvo išgirstas.

„Labai džiaugiuosi, kad radome sprendimą ir Onos Šimaitės atminimą pagerbiame atidarydami jos vardo gatvę Senamiestyje, netoli jos gyvenimo ir darbo vietos. Tai mažiausiai ką galime padaryti dėl moters, kuri ryžosi ir rizikavo viskuo, kad padėtų kitiems ir visą save išdalijo žmonėms.“ – sakė R. Šimašius.

Vilniaus universiteto bibliotekininkė O. Šimaitė gelbėjo žydus Antrojo pasaulinio karo metu. Ji buvo viena pirmųjų lietuvių, kuriai 1966 m. Jeruzalėje buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolių vardas.