Žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris viešėjo Vilkaviškio rajone

Praėjusią savaitę Vilkaviškio rajone viešėjo svečias iš Izraelio – Vilkaviškio žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris, kuris Vilkaviškio kraštą kartas nuo karto aplanko jau daugiau nei dešimt metų. Šio, jau 9-ojo vizito Vilkaviškyje metu svečias ne tik lankėsi Savivaldybėje, kur susitiko su rajono vadovais, bet ir apžiūrėjo daugybę su žydų istorija susijusių jam dar nematytų vietų, nuveikė ir kitų svarbių darbų.

Susitiko su Savivaldybės vadovais

R. Selindžeris, lydimas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nario, istoriko Antano Žilinsko bei žurnalisto Algio Vaškevičiaus atvyko į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur susitikęs su Savivaldybės administracijos atstovais aptarė svarbius holokausto aukų memorialo sutvarkymo ir giraitės, skirtos vietiniams žydų gelbėtojams atminti, sodinimo klausimus. Svečias džiaugėsi, kad rajono vadovai rado laiko susitikti ir drauge padiskutuoti.

Susitikime dalyvavo rajono vicemeras Kazys Kiaulakis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, Vilkaviškio miesto seniūnijos seniūnas Remigijus Kurauskas, Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Mindaugas Šaučiūnas, šio skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Ambrasaitė, Savivaldybės ekologas Darius Bunikis bei Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus atstovė.

Pokalbio pradžioje svečias prisistatydamas paminėjo, kad Selindžerių šeima Vilkaviškio rajone gyveno nuo 1804 iki 1941 metų. Pats R. Selindžeris visada domėjosi savo šaknimis ir taip atrado Vilkaviškio kraštą bei užmezgė ryšius su čia gyvenančiais. Nuo to laiko aktyviai rūpinasi šiame krašte gyvenusių žydų istorija bei jų atminimo įamžinimo klausimais.

Šiuo metu svečias nori įgyvendinti jam ir beveik 250 žydų šeimų iš viso pasaulio, kurių protėvių šaknys yra čia, Vilkaviškyje, svarbų projektą – pasodinti giraitę, skirtą vietiniams žydų gelbėtojams atminti.

„Aš ir visa Vilkaviškio žydų bendruomenė manome, kad atėjo laikas padėkoti ir pagerbti tuos drąsius žmones, kurie sunkių įvykių akivaizdoje nepabūgo, bet padėjo ir gelbėjo žydus,“ – apie projekto svarbą kalbėjo R. Selindžeris.

Mąstant kaip įamžinti tuos gerus žmones, kurie gelbėjo žydus, nuspręsta, kad geriausias ir praktiškiausias būdas įgyvendinti šią gražią idėją yra giraitės sodinimas.

Atvykęs svečias kalbėjo suprantąs, kad vien geros idėjos neužtenka ir, kad yra daugybė procedūrinių ir teisinių klausimų, kuriuos tikisi, bendradarbiaujant su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovais, išspręsti. Pasak R. Selindžerio, pagrindinis šio susitikimo tikslas ir yra aptarti šio projekto vykdymo bei finansavimo klausimus.

Įamžins liepų giraitė

Susitikimo metu detaliai aptartas Savivaldybės iniciatyva projektuotojų parengtas holokausto vietos pertvarkymo projekto eskizas ir giraitės vizija. Pasitarus nutarta, kad tai turėtų būti šešiasdešimties liepų giraitė. Šie medžiai R. Selindžeriui patiko labiausiai ir, aptaręs su žydų bendruomene, jis norėtų prie kiekvieno pasodinto medžio įrengti po atminimo lentelę, kurioje būtų įamžinta vilkaviškiečių šeimos, gelbėjusios žydus, pavardė. Taip pat norima pastatyti informacinį stendą, kuriame būtų paaiškinta, kas įamžinama šioje vietoje.

Žydų bendruomenės lėšomis finansuojamam objektui rajono Savivaldybės administracijos specialistai pasiūlė ir kai kurių pakeitimų. Baiminantis beveik kiekvieną pavasarį įvykdomų vandalizmo aktų pasiūlyta negaminti brangių graviruotų lentelių prie kiekvieno žydų gelbėtojui skirto medžio, bet parengti dar vieną patvarų stendą su augalų išdėstymo schema.

Taip pat svečiui paaiškinta, kad pirmiausia reikia pasirūpinti sklypo planu ir nuosavybės dokumentais. Tik tuomet bus galima pradėti įgyvendinimo darbus. Specialistai pabrėžė, kad projektavimo darbai yra įsibėgėję, tačiau pridūrė, kad, deja, iki šių metų rugsėjo 23 d., kai 75-ąjį kartą bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, suspėti įgyvendinti projekto nepavyks.

Svečiui buvo pažadėta iki kitų metų šventės parengti su žydų bendruomene suderintus projektus, kaip sutvarkyti ne tik minėtą vietą, bet ir žydų kapines, suburti visuomenę sodinti giraitę.

Išvykdamas R. Selindžeris liko patenkintas įvykusiu konstruktyviu pokalbiu. Į Izraelį aptarti su tenykščių žydų bendruomene jis išsivežė ir keletą pasiūlymų: holokausto vietos pertvarkymo projektą ir šešiasdešimties liepų giraitės viziją.