Žygis į išnykusius Tiltų seniūnaitijos kaimus
Rugpjūčio 30 d. Tiltų biblioteka dalyvavo startavusiame kaimo bendruomenės projekte „Judėk, bendrauk, sveikiau gyvenk“, kurį iš Kultūros ir turizmo, sporto, jaunimo ir bendruomenių veiklos aktyvinimo programos 2.2.2. priemonės „Sporto programos“ lėšų remia Trakų rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas Tiltų seniūnaitijos gyventojams dalyvauti sportinėje veikloje ir populiarinti sportą tarp įvairaus amžiaus gyventojų: vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir senjorų. Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmame etape projekto vykdytojai ir partneriai – Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialas ir Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinys organizavo dviračių žygį į išnykusius Tiltų seniūnaitijos kaimus, skirtą Vietovardžių metams paminėti.
Žygį pradėjome nuo kaimo bibliotekos. Maršrutas buvo nelengvas, dviračiai klimpo Dzūkijos aukštumos smėlynuose, kalvas keitė kloniai, todėl keliauti ryžosi tik jaunimas – vyresniųjų klasių gimnazistai. Kad nepasiklystume klaidžiuose miško keliukuose, Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio renginių organizatorė Vaiva Neteckienė iš anksto nužymėjo maršrutą.
Pirmiausia pasiekėme Žvingeliškių vietovę. Daugiau kaip šešis XX amžiaus dešimtmečius gyvavęs kaimas, nutolęs per du kilometrus, artimiausiu taku dviračiais tapo nepasiekiamas. Pirmasis sustojimas vyko prie miškingų kalvų, netoli Žvingeliškių. Padarius gero kilometro lankstą, kitas sustojimas buvo prie Biekšų ir Levanauskų sodybų. Bibliotekininkė Elena Žilinskienė papasakojo apie gyventojų įsikūrimą, jų šeimų istorijas, paminėjo buvusių šaltinių, pelkės ir kitus vietovardžius. Sodybas dar tebežymi likusių vaismedžių ir liepų alėja.
Kitas sustojimas buvo už pusantro kilometro prie Juodupio tvenkinio ir iš jo ištekančio upelio. Numelioruotas pelkėtas upelio slėnis apsuptas pušynų, eglynų ir mišrių miškų. Pasigrožėję vaizdais, nukeliavę dar tiek pat kelio, privažiavome Pagraužupio vietovę. Nuo kaimo išnykimo vaizdas neatpažįstamai pasikeitė. Buvusi kaimelio kalva apaugo pušimis, sodybų vietas težymi išlikusios obelys. Anksčiau kaimą iš vienos pusės supo šilas, iš kitos pelkė, todėl čia nuo rekrūtų tarnybos slėpėsi šaukiamojo amžiaus Juodųjų Kalvių gyventojai – pirmieji naujakuriai. Bibliotekininkė papasakojo įsikūrimo istoriją, iš lūpų į lūpas perduodamą pasakojimą apie 1863 m. sukilimą ir caro žandarus, sunkų gyvenimą netoli Inklėriškių raudonųjų partizanų bazės Antrojo pasaulinio karo metais ir pokarį, tremtinių sugrįžimą ir slapstymąsi. Apie du šimtmečius gyvavęs kaimelis ėmė mažėti pokario metais, o paskutiniai gyventojai išvyko praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Iš Pagraužupio maršrutą tęsėme nusausintos, buvusios didžiosios Naujienų pelkės lyguma. Sustoję prie Graužupio (dabar užžėlusio žolėmis) upelio, Šilaičio bei Pamerkių miškais nukeliavome dar 7 kilometrus į Pamerkių (Pamerkų), esančio prie Merkio upės, sodybos vienkiemį. Šis pelkėse ant didesnių salų įsikūręs kaimas ėmė nykti per melioraciją. Dabar čia yra dvi sodybos, skirtingose Merkio pusėse. Buvusios Kavaliauskų sodybos šeimininkas, mokslininkas, tautodailininkas, bitininkas Jonas Jakaitis papasakojo apie tai, kaip atrodė ši vietovė anksčiau. Teko melioruoti, kasti tvenkinius ir iškasta žeme aukštinti kelius, per Merkį padirbti tvirtą tiltą, pačiam sukonstruoti hidroelektrinę ir pasigaminti elektrą. Tik prieš 8 metus pagal ES projektą kabeliais ji buvo atvesta. Kitoje Merkio pusėje už kilometro esanti senbuvių Buckų sodyba iki šiol jos neturi, kaip neturėjo ir kiti išnykę kaimai.
Pasisvečiavę autentiškai atkurtame gyvenamajame name, apžiūrėję senus statinius ir naują kaimišką pirtį, tvenkinius, elektrinės turbinas, praturtėję pamatytais vaizdais, sužinoję krašto vietovardžius, pavargę, bet pilni įspūdžių lygumomis pro Naujienų kaimą žygio dalyviai grįžo namo.
