20 gruodžio, 2016
Kultūros ministerijos informacija

Žymiam choreografui Krzysztofui Pastorui – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 17 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą, Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikė choreografui Krzysztofui Pastorui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto meno vadovas, choreografas Krzysztofas Pastoras apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už nuopelnus Lietuvos baletui ir šokio menui, baleto trupės garsinimą pasaulyje, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

„Krzysztofas Pastoras – ypatingas menininkas, pasaulinio garso choreografas, Lietuvos publikai padovanojęs nuostabius savo kūrinius, o, svarbiausia, įkvėpęs kūrybai jaunuosius lietuvių baleto artistus. Dėkojame maestro už jo talentą ir indėlį į Lietuvos baletą“, – sakė kultūros ministrė.

Krzysztofas Pastoras yra sukūręs baletų daugybei geriausių baleto trupių: Švedijos karališkasis baletas, Maskvos didžiojo teatro Baleto trupė, Škotijos baletas, Vašingtono baletas, Dresdeno opera ir baletas, Izraelio baletas, Flamandijos baletas, Lenkijos nacionalinės operos baletas (Góreckio Trečioji simfonija, 1994), Lietuvos nacionalinis baletas, Latvijos nacionalinis baletas, Dunojaus baletas, Vengrijos nacionalinis baletas, Brno nacionalinis baletas, Ankaros valstybinis baletas, Australijos baletas, Vakarų Australijos baletas, Naujosios Zelandijos karališkasis baletas ir Honkongo baletas. 2011 m. Krzysztofas Pastoras oficialiai pradėjo eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovo pareigas.

Vienas iškiliausių Europos choreografų jubiliejinei šventei pasirinko Vilnių, nors šiuo metu K.Pastoras vadovauja ir Lenkijos nacionaliniam baletui, be to, yra ilgametis Olandijos nacionalinio baleto kviestinis choreografas.

Krzysztofas Pastoras 1975 m. baigė Gdansko baleto mokyklą, tais pačiais metais tapo Lenkijos šokio teatro (Poznanė) trupės nariu, kur bendradarbiavo su Conradu Drzewieckiu. Nuo pirmųjų sukurtų baleto vaidmenų skleidėsi išskirtinis ir perspektyvus menininko talentas, jis tapo vienu ryškiausių jaunųjų baleto šokėjų. 1979 m. K.Pastoras persikėlė į Lodzės Teatr Wielki, 1983 m. tapo Liono (Prancūzija) Le Ballet de l‘Opera solistu, kur atliko pagrindinius vaidmenis Gray‘aus, Veredono, Hanso van Maneno, Kurto Jooso ir kitų žymių kūrėjų spektakliuose. 1985 – 1995 m. K.Pastoras šoko Olandijos nacionaliniame balete (Het Nationale Ballet), dirbo su choreografais Carolyn Carlson, Nilsu Christie, Nacho Duato, Rudi van Dantzigu, Janu Linkensu, Eduardu Locku, Hansu van Manenu, Maguy Marinu, Toer van Schayk, Nina Wiener ir Peteriu Wrightu. Solistas atliko vaidmenis klasikiniuose, neoklasikiniuose ir moderniojo šokio spektakliuose.

Pirmąjį baleto spektaklį K.Pastoras pastatė Lodzėje 1986 m. vykusiame tarptautiniame Gala pasirodyme. Sukūręs keletą baletų Olandijos nacionalinio baleto mokomosioms programoms, 1992 m. jis sukūrė itin gerai įvertintą baleto spektaklį, skirtą teatro repertuarui –„Šostakovičius – kamerinė simfonija“. Nuo 1995 m. K.Pastoras yra laisvai samdomas choreografas ir ilgainiui tapo tarptautinėje scenoje atpažįstamu ir vertinamu choreografu. Choreografo projektai nuolat įtraukiami į svarbiausių pasaulio festivalių (Olandijos, Edinburgo ir kt. festivalių) programas, su dideliu pasisekimu rodomi tarptautiniuose baleto konkursuose. K.Pastoras sukūrė daugiau kaip 50 baletų, tarp jų didelės sėkmės susilaukusius „Nereikia švelnumo…“, „Šviesoje ir šešėliuose“, „Kurtas Weilis“, „Don Žuanas“, „Tristanas“, „Pavojingi ryšiai“ ir Australijos baletui skirta „Fantastinė simfonija“. K. Pastoras dirba ir gimtosios Lenkijos nacionalinėje operoje Varšuvoje. Čia jis pastatė pagal Richardo Wagnerio muziką sukurtą baletą „Tristanas“. Iš karto po pirmųjų choreografo apsilankymų Varšuvoje teatro generalinis direktorius Waldemaras Dąbrowskis pasiūlė jam Lenkijos nacionalinės operos Baleto trupės meno vadovo vietą. Šis žingsnis suteikė trupei meninę nepriklausomybę ir leido ją paversti Lenkijos nacionaliniu baletu.

K.Pastoras buvo Groningene surengto tarptautinio choreografijos konkurso žiuri narys, Jaunųjų šokėjų Eurovizijos konkurso Varšuvoje, Niujorko tarptautinio baleto konkurso ir Lenkijos nacionalinio šokio konkurso Gdanske vertinimo komisijų narys.

2010 m. K. Pastorui buvo įteiktas prestižinis Lenkijos teatro artistų sąjungos apdovanojimas Terpsichorė. Lenkijos Respublikos kultūros ministerija ir Nacionalinio paveldo fondas 2011 m. skyrė menininkui aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą – Gloria Artis aukso medalį už choreografinius laimėjimus visame pasaulyje bei pastangas keliant Lenkijos baleto meninį lygį ir prestižą.

Choreografas jau beveik 20 metų kuria Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Per tą laiką net septyni K.Pastoro baletai išvydo rampos šviesas Vilniuje: 2002 metais pastatytas Mindaugo Urbaičio baletas „Acid City“, 1997 ir 1998 metais įspūdingai inscenizuoti vienaveiksmiai baletai „Karmen“ (pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką) ir „Vasarvidžio nakties sapnas“ (pagal F. Mendelssohno-Bartholdy kūrinį), kuriuose šoko to meto Lietuvos baleto žvaigždės Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys ir kt.

Per pastaruosius penketą metų K.Pastoras, kaip LNOBT baleto meno vadovas, Vilniuje pastatė „Tristaną ir Izoldą“ (2012), „Spragtuką“ (2014), „Bolero“ (2015), „Romeo ir Džuljetą“ (2016). K.Pastoras Vilniuje iniciavo nacionalinių baletų – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlionio“ ir Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ – pastatymus. Taip pat pradėtos rengti choreografinės dirbtuvės „Kūrybinis impulsas“, leidžiančios atsiskleisti baleto trupės šokėjams nauju amplua. Šiame projekte debiutavęs jaunas choreografas Martynas Rimeikis jau sukūrė vienaveiksmį baletą didžiojoje scenoje „Visur kur mes nebuvom“, rengiasi naujo baleto premjerai 2017 metais. K.Pastoras sugeba atskleisti jaunų baleto šokėjų talentą, atskleisti jų kūrybinį potencialą.

Greta atnaujinamos klasikos („Don Kichotas“, „Spragtukas“) LNOBT baleto repertuaras pasipildo ryškių šiuolaikinių choreografų darbais (Itziko Galili „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“, 2015); numatoma Mauro Bigonzetti „Piaf“ premjera, 2017).

Krzysztofas Pastoras formuoja LNOBT baleto trupę, kuri aukštu profesiniu lygiu geba pateikti tiek klasiką, tiek šiuolaikinį baletą, kurios repertuarą puošia ir saviti nacionaliniai kūriniai.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]